Lietuvos aukštojo mokslo pokyčiai teisinėje ir politinėje sistemos perspektyvoje

Studentė, pirkusi magistro darbą laimi teisme, kuriame apskundė įmonę blogai parašytu darbu. Vilniaus universitetas ketina taikyti dvigubus stojimų standartus dėl Seime priimto naujojo mažumų švietimo įstatymo. Ar gali Lietuvoje tokios gyvenimo kokybę įtvirtinančios sritys kaip politika, teismai ir švietimas veikti harmoningai? Ir ar tokiu būdu keliaujame modernios valstybės kūrimo link, svarstau kviesdama pamąstyti kiekvieną.

ISTORIJA nr.1

svarstykles

Blogai magistro darbą parašiusią įmonę studentė apskundė teismui.

rodykle2

 Įmonė nevykdė įsipareigojimų dėl kokybiško mokslinio darbo atlikimo.

                                                                          rodykle2       

Studentė laimi pateiktą skundą, prisiteisia 3000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Tuo tarpu, kai pasaulis su savo moksliniais laimėjimais ir naujovėmis žengia pirmyn, atverdamas mums neribotų galimybių kelius, mes gi, pasirodo, žengiame atgal. Vieni mokosi tam, kad paskui dar galėtų pasimokyti už kitus, o šie naudojasi pasaulio teikiamais malonumais bei gyvena kitų sąskaita. Būtent tokios mintys užplūdo mano ausis pasiekus šiai žiniai. Klibanti aukštojo mokslo sistema? Teisinės sistemos pasitikėjimo nebuvimas? O gal tiesiog žmogiškųjų vertybių praradimas? Matyt, viskas viename.

Mokslinių darbų pirkimas – vieša paslaptis. Tačiau ir girdėdama šnibždantis, kiek tūkstančių (pinigų) studentai pakloja už magistro ar bakalauro laipsnio darbus, aš tiesiog pakraipydavau galvą ir toliau grįždavau prie savo knygų.  Žinia, jog įvykių dėmesio centre atsidūrusi vilnietė laimėjo bylą dėl blogai jai parašyto magistrinio, privertė mane prabilti garsiai.

Tai, kas neetiška ir nelegalu, mūsų valstybėje buvo patvirtinta apylinkės teismo vardu. Tai, kad perkami ne tik darbai, bet ir diplomai bei kvalifikacija, pasirodo, nei aukštojo mokslo institucijoms, nei teisinei sistemai nėra svarbu. Oi, atleiskit, teismas juk grąžino ir magistrinį darbą, ir visas autorines teises rašiusiai įmonei. Galbūt dar laukia šiokie tokie nemalonumai dėl jos veiklos perdavimo prokurorui, kaip turinčios nusikaltimo požymių. GALBŪT. Oi, dar juk ir pats Mykolo Romerio universitetas „laikosi griežtos politikos tokių studentų atžvilgiu, šiuo metu studentai net pasirašo sąžiningumo deklaracijas, kuriose jie pasižada laikytis sąžiningos konkurencijos“. Bet juk pikčiausia, kad nusižengusi kaip studentė, siekianti įgyti papildomą mokslinį laipsnį arba kaip žmogus, rodantis, jog turi tikslą kažko pasiekti, ši moteris (Gražina Krušienė) ne tik pamina tokias visuomenės vertybes kaip sąžiningumas ir darbštumas, bet, ne gana to,dar ir laimi bylą. Ir ne, ne sumoje ar materialiai apskaičiuojamoje pergalėje glūdi mano pasipiktinimo esmė. O tame, kad žmogus, kuris pasielgė NEteisingai, tampa teisiu. Ir visi kaltinimai įmonei dėl baudžiamojo kodekso straipsnyje įrašytos nelegalios veiklos tampa nieko verti. Aišku, šioje vietoje prieiname išvados, jog tai, kas teisu, nebūtinai turi būti teisėta. Apmaudu. Gal dar įteisinkime nusirašinėjimus? Tokiu būdu palaipsniui tikrai sugrįžtume prie žagrės.

ISTORIJA nr.2

„Laikinasis VU rektorius: svarstome priimdami visai neatsižvelgti į lietuvių egzamino rezultatus“.

Kol politikai nesutaria dėl lenkų pretenzijų į mūsų valstybę, tiksliau dėl savo tautybės dominavimo įvedimo, kenčiame mes, lietuviai. Tautų karas? Galbūt ir nuskambės labai šovinistiškai, tačiau drąsūs ir įnoringi lenkai jaukia lietuvišką aukštojo mokslo sistemą, kelia pasipiktinimus seimu, valdžia, tuojau ir dėl blogo oro imsim kaltinti tautines mažumas.

Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo nuostatose yra teigiamas įsipareigojimas – numatyti tautinių mažumų specifinių švietimo poreikių tenkinimo galimybes, suteikti visas įmanomas galimybes mokytis ir pabaigti mokslus gimtąja kalba, tačiau ten taip pat yra įrašas, jog tai neturi pažeisti oficialios valstybės kalbos vartojimo principo.  Taigi tenkinus jų poreikį palengvinti lietuvių kalbos valstybinį ir mokyklinį egzaminą, mes, lietuviai, skriaudžiame jau patys save. Vilniaus universitetas (VU) svarsto du “problemos“ sprendimo variantus: arba atsisakyti valstybinio egzamino rezultato skaičiavimo arba įvesti dar vieną egzaminą? O aš turiu trečią! Panaikinkime baigiamąjį  lietuvių kalbos egzaminą ir paminkime savo nacionalinę vertybę – kalbą. Tam, kad leistume tautinėms mažumoms palengvinti sąlygas gyventi ir siekti mokslo aukštumų mūsų valstybėje.

Tai – diskutuotinas klausimas, dėl kurio abi moksleivių grupės kenčia, pritariu  laikinajam VU rektoriui J. Baniui. Tačiau šiuo atveju reiškiu pretenzijas būdama lietuvė tautybe ir pilietybe. Dėl teisybės ir pažangos, pareigos ir pagarbos, dėl noro siekti supratimo ir  bendradarbiavimo išlaikymo bei tęstinumo. Ne, tai ne dėl lenkų. Tai dėl visų žmonių, kurie turi turėti ne tik teises, bet ir įsipareigojimus bei širdį gyvenant tiek savoje, tiek kitoje kultūroje.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s