T.W.T. (travelling without technology)

Kaip žinia, mūsų tinklaraštyje pirmiausia nusprendėme pateikti visas įmanomas nuomones apie inovatyviąsias technologijas, bet su žiupsneliu kritikos. Tačiau mes taip ir nenusistatėme itin aiškių ribų, t.y. kaip giliai galime apžvelgti visas naudojamas technologijas. Todėl pasinaudodama proga ir primindama visiems, jog artėja vienas nuostabiausių metų laikų, kuomet pradedame žvalgytis pigiausių lėktuvų bilietų savo kelionėms (taip, kalbu apie VASARĄ), aš taip pat nusprendžiau pasidomėti keliavimu. Tačiau ne bet kokiu, o būtent „travelling without technology“. Į pagalbą man atėjo užkietėjęs keliautojas ir įvairių internetinių forumų apie keliones narys – Tomas Kubilius. Su šiuo pašnekovu kalbėjomės apie jo keliones ir požiūrį į technologijas kelionių metu.

Indrė: Taigi, Tomai, pradedant kalbėti su tavimi apie keliones ir technologijas, manau, privalu pirmiausia paklausti – kokias technologijas naudoji, kai išsiruoši kelionėn? Įskaičiuok viską: ir GPS (angl. Global Positioning System – globali pozicionavimo sistema) ir išmaniuosius telefonus, kompiuterius, fotoaparatus.

Tomas: Mhm, tuojau pagalvosiu. Manau, kad derėtų išskirti du kelionių tipus: darbines komandiruotes ir atostogas.

1) Į darbo reikalais vykstamas komandiruotes dar nesu keliavęs be nešiojamojo kompiuterio ir mobilaus telefono. Taip pat būtinas ryšys tarp mobiliojo ir kompiuterio – mobiliajam internetui. GPS pas mane integruotas į telefoną – tai nėra absoliučiai būtinas dalykas darbinėje kelionėje, bet jei tokį turi – praverčia. Fotoaparato paprastai neimu į komandiruotes, pakanka to, kuris yra mano telefone.DSC_0575 

2) Per poilsines keliones – kompiuteriui griežtas NE! Kitaip darbas mane susiras, kad ir kur bebūčiau. Atostogoms užtenka mobilaus telefono su integruotu GPS. Pastarasis atostogose labiau vertingas nei komandiruotėse. Tiesa, atostogoms privalomas atributas mano lagamine – geras skaitmeninis veidrodinis fotoaparatas (pageidautina su trikoju, jei jis telpa į rankinį bagažą).

Indrė: Supratau, vis gi mane labiau domina atostogų kelionės. Sakai kompiuterio nereikia, bet GPS naudojiesi. O ar esi kada keliavęs labiau, sakykim, senoviniu būdu – kai tekdavo pakeliui sutiktų žmonių klausti kelio? Kai tekdavo į rankas paimti ir tikrą popierinį žemėlapį? Kuriose kelionėse (su GPS ar su popieriniu žemėlapiu) daugiau įžvelgi pliusų ir kur malonumą?

Tomas: Žinai, nepriklausomai nuo to, turi ar neturi GPS, klausti kelio visada tenka. Kol neturėjau mobilaus su GPS, visada keliavau su atlasu/žemėlapiu rankose. Ir galiu pasakyti, jog kai neturi GPS, daugiau pabendrauji su vietiniais. O tai jau pliusas! Kita vertus, GPS vairuojant užsienyje sutaupo laiko. Todėl, kai vairuoji – daugiau pliusų turi GPS, kai vaikštai mieste pėsčias – geriau klausti vietinių. Vis dėlto, malonumą teikia ne GPS ar žemėlapis, todėl pagal šitą kriterijų neskirstyčiau ir keliavimo.

Tiesa, Tomas išsiduoda, kad nemažai tokių technologijų kaip internetas ir google maps programas naudoja dar prieš kelionę, todėl ir vėliau kelionėje būna tikrai daug lengviau.

Indrė: O ar yra buvę kada nors, jog pasigailėjai pasiėmęs arba nepasiėmęs kokio nors daikto į kelionę? Žinoma, kalbu apie technologijas.

Tomas: Taip, į vieną pirmųjų savo kelionių (tai buvo autobusinė kelionė) be fotiko pasiėmiau dar ir filmavimo kamerą. Pasigailėjau iškart, kai tik panešiojau ją kelias dienas ant kaklo. Svėrė ~1 kg, mažiau pats pamačiau, saugot reikėjo, o filmuko jokio iki šiol nepagaminau iš tos medžiagos. Daugiau neimu filmavimo kamerų į keliones.

Indrė: Žinau, jog jau esi užkietėjęs keliautojas, bet gal žinai tokių, kurie keliauja būtent, aš taip pavadinsiu, natūraliai, t.y. be jokių apps/maps programėlių, kamerų, išmaniųjų telefonų? Kokia tavo nuomonė į juos?

Fuerteventura - 2011 537Tomas: Kadangi nesu tas “natūralusis” keliautojas, tai ne tiek ir daug tokių pažįstu. Daugiau tikriausiai tokių “nenatūralių” 😀 Be to, man atrodo backpacker’iai (keliautojai su kuprinėmis – aut.past.) ir tranzuotojai būna tokių labiau natūralių kelionių fanai. Aš nei vienas, nei kitas. Niekada nesu tranzavęs ir pagal galimybes netranzuosiu. O mano nuomonė apie tokius “natūralius” keliautojus normali – jie juk iš anksto pasiryžta didesniems nuotykiams ir netikėtumams, atsiduoda atsitiktinumui į rankas. Tai atskira keliavimo forma ir, sakyčiau, netgi filosofija. Dabar dar pagalvojau, kad neretai mano atostogų metu vienintelė technologija būna automobilis. Tada leidžiu sau keliauti kur akys mato, be plano, GPS, ar dar ko nors technologinio. Galbūt tik popieriniu žemėlapiu. Ypač tai taikytina kelionėms po salas.

Indrė: Vadinasi, ir tava širdis kartais trokšta to, kaip tu pats sakei, netikėtumo ir atsidavimo atsitiktinumui į rankas. Beje, man užkliuvo tai, jog sakei imi fotoaparatą, ir ne bet kokį – “gerą skaitmeninį veidrodinį”. Kam reikalingas toks ypatingas? Juk nuotraukos funkcija turėtų būti – įamžinti akimirką, o ne pagaminti pasaulinio lygio meno šedevrą? Ar prieštarautum man?

Tomas: Šedevrų negaminu, bet man prioritetais tampa kokybiškos nuotraukos, itin greitas fotoaparato darbas bei galimybės fotografuoti įvairiose situacijose, išgaunant aukštos kokybės nuotraukas (judesyje, esant mažam apšvietimui, naktį ir pan.). Turėjau prieš tai ir paprastą skaitmeninę muilinę, nuotraukos daug dažniau gaudavosi susiliejusios (drebėdavo  ir rankos), spalvos per daug apsišvietusios ar per tamsios, fokusas ne toks, kokio nori (automatinis, o ne rankinis). Galėčiau išvardinti ir daugiau gero fotiko privalumų, tačiau šiuo atveju esmė yra greitis ir kokybė.

Indrė: Na o pabaigai palikau šiek tiek paprastesnį klausimą: išvardink visas šalis ir vietas, kur esi buvęs. O gal reiktų klausti kur dar nebuvai? Tuomet sąrašas būtų trumpesnis.

Tomas: Tiesą pasakius, daug kur dar nebuvau, tad geriau bus išvardinti kur buvau. Bandysiu vardinti nuo pirmų kelionių, kad nepamirščiau. Taigi – Lenkija, Čekija, Prancūzija, Latvija, Estija, Tunisas, Italija, Ispanija (atskirai reiktų paminėti Kanarų salas – Tenerifė, La Gomera, Fuerteventura, Lanzarotė), Jamaika, Meksika, Slovakija, Vengrija, Olandija, Belgija, Austrija. Tikiuosi nepamiršau nieko. Ir nors kai kuriose šalyse tai tebuvo trumpas apsilankymas, 1-2 miestų pamatymas, bet kartais to pakanka, kad susidarytum įspūdį apie šalį.

Taigi, šiuo atveju, bandant išnagrinėti, kaip technologizuotai pasikausčius mums derėtų keliauti, peršasi išvada, jog pirmiausia privalu žinoti, kur ir kokiu tikslu skrendi, plauki ar važiuoji, ir tik tada įvertinti, kokia technika tau yra reikalinga.

Advertisements

Įrašo “T.W.T. (travelling without technology)” komentarai: 6

  1. Tomai, užkrėtei noru keliauti. 😀 Be to, pritariu tam, jog kelionės išliekamoji vertė labai priklauso nuo kokybiško fotoaparato. Kodėl? Nes gyvenimas nieko nereiškia, nebent turi ką prisiminti – o kokybiškos nuotraukos kaip mat sugrąžina nuotykių pojūčius.

  2. Turint į valias laiko galima keliauti ir be technologijų, tačiau norint ir kokybės, ir kiekybės be jų neapsieisime.

  3. Viskas čia puiku, tik noriu pridėti vieną naują keliavimo būdą, kuriuo mane užvertė draugai – elektroniniai laiškai su pps-ais iš įvairiausių vietovių. Jau kaip visur gražu, tenka visą valandą užtrukti, kol peržiūriu 😉 Apsigraibau, o pačiai keliauti ir nelieka laiko… Bet žiemą, gurkšnojant karštą arbatą siaučiant pūgai, visai nieko. Ar jūs turite tokių draugų?

    • Jurate, tokių draugų, manau, mūsų aplinkoje vis daugėja ir daugėja, tačiau juk geriau būtų draugus “krautis” iš tikrų kelionių, po tikrų įspūdžių 😉

      • Pritariu – kuo mažiau kibernetinio bendravimo ir daugiau gyvo kontakto realiame pasaulyje. ;D

  4. Šaunus interviu. Labai patiko informanto Tomo paprastos, bet praktiškos įžvalgos apie keliones ir technologijas. Sutinku, kad reikia atskirti darbo ir poilsines keliones, nes jei maišysim šias dvi, neatliksim nei vieno darbo gerai iki galo. Labai patiko autorės klausimai: paprasti bet taiklūs. Džiugu, kad mintys nešokinėjo: nebuvo klausiama tiesiog apie keliones, įspūdžius bei technologijas. Autorė viską nuosekliai siejo su kelionių ir technologijų ryšiu. Šaunu, kad informantas stengiasi iš kelionių parsivežti kokybiškas nuotraukas. Gerą veidrodinį fotoaparatą ir aš pasiimčiau kartu į keliones. Akimirkų įamžinimas, o ne tik fotosesijos ugdo fotografavimo įgūdžius. Sutinku, kad jei keliauji mašina reiktų naudotis GPS , nes tai sutaupo ne tik laiko, bet ir padeda susikoncentruoti į kelionės tikslą. Aš asmeniškai niekada nevykčiau atostogauti autostopu, nes labai gerbiu žmones, kuriems aš rūpiu, tad nelaimes atveju nenorėčiau suteikti jiems skausmo. Taigi, sutinku, kad priklausomai kur keliaujame ir kokiu tikslu, renkamės technologijas. Mano nuomone populiariausios bei reikalingiausios: fotoaparatas ir GPS.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s