Kompiuterio išradimas – technologinis proveržis, jaukiantis buitį, protus ir diktuojantis savas taisykles

Seniai yra žinoma, jog kalba neatsiejama nuo tų, kurie ją vartoja. Ji labai greitai išduoda, kas ir koks tu esi ar kaip gyveni. Todėl nėra ko stebėtis, jog per pastaruosius dešimtmečius, kai kompiuterio išradimas užvaldė mūsų kasdienę buitį, ėmėme pastebėti ryškius pokyčius savo gyvenime, mąstyme ir net komunikavimo srityje.

berasciai_patriotaiO netikėčiausia tai, jog pasikeitus mūsų įpročiams, pakito ir visą gyvenimą vartojama lietuvių kalba, kuri, pasak Senekos, ne veltui yra vadinama „žmogaus sielos rūbu“. Tiesa, šioms gimtosios kalbos korekcijoms įtakos turėjo neįtikėtinai sparčiai išsiplėtęs lietuviškasis žiniatinklis ir naujausių informacinių technologijų įsisavinimas. Taigi, vis dažniau kalbininkai ima diskutuoti apie didžiulę žalą, padarytą šiuolaikinių technologijų.

Žinoma, norint objektyviai suvokti situaciją, vertėtų apsvarstyti tiek pliusus, tiek ir minusus. Deja, pastarųjų šiuo atveju yra daug daugiau, nes interneto naudojimas, atvėręs kelią plačiai ir laisvai asmeninės nuomonės raiškai, kartu sukėlė ir naujas problemas. Štai dėl anksčiau gamintų kompiuterių, kurie buvo nepritaikyti mūsų kalbai, žmonės internetinėje erdvėje ėmė rašyti tekstus šveplai, t.y. raides be nosinių ar varnelių. Tiesa, dabar tų techninių kliūčių gerokai sumažėjo, reikia tik tinkamai nusistatyti savo elektroninius įrankius ar susirasti, kas pakonsultuotų. Bet įpročių taip lengvai neatsikratysi.

O blogiausia tai, kad šveplavimas jau paplito įvairiose amžiaus grupėse. Todėl neretai vaikams darosi sunku laviruoti tarp mokykloje vartojamos taisyklingos kalbos ir tarp kalbos, visiškai nepaisančios taisyklių, kuria kalbame su draugais. Todėl pastebima, jog pastaruoju metu vaikų rašto darbuose itin padaugėjo daromų gramatinių klaidų skaičius. O ir suaugusieji pasirodo taip pat neatsilieka, mat mokslininkai jau įrodė, jog net ir turint gerus rašto įgūdžius, bet skaitant daug šveplų komentarų, keičiasi rašymo automatika: pradedama svyruoti, painiotis. Todėl ir pasitaiko atvejų, kai visai rimtame, dalykiškame laiške randame parašytą žodį AČIŪ su Ų. Taigi elektroninis šveplavimas sukelia aiškų informacijos trūkumą ar ją iškraipo bei klibina tradicines lietuvių kalbos rašybos normas ir įgūdžius.

Be to, naujausių technologijų amžiuje šveplavimas tapo tikrai ne vienintele problema, kuri gąsdina kalbininkus. Pastebima, jog būtent dėl įpročio dažnai naudoti kompiuterį, žmonės ėmė komunikuoti į pagalbą pasitelkdami tam tikrus supaprastintus kalbos užrašymo būdus. Aš noriu pasakyti, jog mes norėdami pasivyti tikrąją realaus gyvenimo spartą, kitaip tariant „suspėti su laiku“, siekiame kuo greičiau raštu perteikti informaciją. Šis reiškinys pamažu tampa mada ir yra paplitęs visame elektroninio bendravimo pasaulyje.

demotyvacija.lt_Netrink-zinuciu-vistiek-nesupras-tevai-ka-reiske-nzn-dbl-nx-plTodėl dažnai interneto komentaruose ir įvairiuose tekstuose galime išvysti tokius žodžių trumpinius, kai vietoje pilno žodžio DABAR parašomos tik priebalsės D ir B, arba vietoje žodžio NEŽINAU lieka tik NZN, o ir žodis ŠIANDIEN įgavo trijų raidžių pavidalą SND, panašiai kaip ir vietoje raidžių K ir S jau tampa įprasta rašyti tiesiog anglišką raidę X. Net atskiri skaitvardžiai pagal anglišką tarimą virsta tam tikrais žodžiais ar net sakiniais. Kaip antai darinys 4Y elektroninėje kalboje atstoja visą angliškų žodžių junginį FOR YOU, reiškiantį TAU. Tad, peršasi išvada, jog prie mūsų kalbos taisyklų laužymo ypač prisideda socialinėje ir internetinėje aplinkoje vis populiarėjanti anglų kalba, ir tuo pačiu nepastebimai naikina lietuvių kalbos skirtumus tarp raidžių ir skaitmenų.

Įdomu dar ir tai, jog jau seniai Jonas Jablonskis, vadinamas lietuvių kalbos tėvu, yra pasakęs, kad „kalba yra didis, tautos statytas paminklas“. Tačiau atrodo, kad ir iš kokio tvirto akmens tas paminklas buvo statytas, bet technologinis skverbimasis į mūsų aplinką, akivaizdžiai parodo, kad kalba yra labai lengvai pažeidžiama, t.y. kinta jos vartojimas, gramatika, o pamažu yra griaunama ir skyryba. Pats paprasčiausias pavyzdys yra žiniasklaidoje vartojama kalba. Jau yra iškeliama į viešumą tai, jog laikraščių ir naujienų portalų kalba paprastėja, tampa buitiškesnė, neprofesionali, taip pat nebesiekiama pažvelgti giliau ar stengtis kalbėti išraiškingiau.

O kartu tai signalizuoja ir kalbos skurdumą, ir reiškia skyrybos ženklų retėjimą tekstuose. Todėl dažnai žmonės ir nustemba, kai sužino, jog prieš jungtuką bei nereikia dėti kablelio arba, kad žodelis žinoma yra skiriamas iš abiejų pusių. Taigi, kalbant apie pačios žiniasklaidos vartojamą kalbą, lieka tik tikėtis, jog atsakomybė prieš skaitytoją nugalės troškimą pirmauti ir visas naujausias žinias pateikti neperžiūrėjus gramatiškai bei stilistiškai.

Na, o atsižvelgiant bendrai į tai, kaip palengva kinta bendrinė lietuvių kalba, manau, dabar kiekvieno iš mūsų, lietuvio, pareiga yra nuolat stebėti kalboje vykstančius procesus, blaiviai juos įvertinti ir suvokti, jog, norėdami pasivyti ir taip sparčiai besikeičiantį pasaulį, visų pirma turime gerbti ir saugoti tą kalbą, už kurios laisvę mūsų senoliai kovojo dar praėjusiame šimtmetyje.

Apie beraščius Lietuvoje čia.

One thought on “Kompiuterio išradimas – technologinis proveržis, jaukiantis buitį, protus ir diktuojantis savas taisykles

  1. Autorės apžvelgiama problema jau ganėtinai įsišaknijusi ir nebestebinanti. Dabar retai kas taisyklingai rašo trumpąsias SMS žinutes, ar žinutes socialiniame tinkle. Visa tai bandoma pateisinti laiko stygiumi, bet ar švepluodami irgi galėtume teisintis jog tingime kalbėti taisyklingai? Vargu. 2010 metais buvo kilęs “lietuvinimo vajus” http://vlkk.lt/lit/93998, tačiau ypatingų rezultatų, kaip matome, pasiekti nepavyko. Prisipažinsiu, kad ir pati vengdavau lietuviškų rašmenų, tačiau suvokiau, jog niekas nepasikeis jei nepradėsiu nuo savęs. Kadangi SMS žinutes rašau lietuviškai, dar ir dabar draugai stebisi: “Kokio velnio?” Atpratus nuo lietuviškų rašmenų vėliau tekstai su jais atrodo labai dalykiški ir rimti. Autorės išsakytiems teiginiams visiškai pritariu. Ji įdomiai ir aiškiai aprašė opią šių laikų problemą, tačiau kažkokios naujos informacijos iš šio straipsnio nepasisėmiau.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s