Internetas – ne gydytojas ir ne vaistas

Idėja šiems pasvarstymams kilo labai paprastai, vieną rytą atsikėliau su bėgančia nosimi ir užkimusia gerkle. Savarankiškai pwfiI6kpadariau išvadą – būsiu kur nors sušalus. Tada kilo keistesnė mintis – o jeigu ne peršalimas? O jeigu kažkas labai baisaus ir aš tai ligai leisiu laisvai bujoti laistydama ją liepžiedžių arbatomis. Žinoma, pasitelkiau į pagalbą visagalį internetą. „Pagūglinau“ patiriamus simptomus, ir ką gi, malonu buvo su jumis bendrauti, geras tas gyvenimas, gaila, kad toks trumpas…

Žmonės dažnai nori sutaupyti laiko, pinigų ir energijos. Deja, kartais tai būna sveikatos sąskaita. Ypač pastaruoju metu, kai interneto karta užaugo ir galbūt netgi užsiaugino keletą mažų antrosios interneto kartos atstovų. Tendencija ligas diagnozuoti naudojantis įvairiuose forumuose randamais aprašymais ir patarimais ypatingai išpopuliarėjo jaunų šeimų tarpe. Šią problemą greitai pastebėjo šeimos gydytojai, ypač mažesniuose miesteliuose, kur daug paprasčiau yra „supermamyčių“ forume pasiskaitinėti naminių gydymo receptų nei nusigauti dešimt kilometrų iki artimiausios gydymo įstaigos.

Taip pat, keletas gydytojų pastebėjo, jo populiarėja gydymo metodų atsisakymo „mados“. Jeigu viename forume mamytė parašė, jog pavyzdžiui po skiepų nuo gripo jos atžalą išbėrė, kita mamytė pasidalino dar vienu šalutiniu poveikiu kurį perskaitė ant informacinio lapelio. Kitą rytą gydymo įstaigoje gali sulaukti nemažai pacientų itin priešiškai nusiteikusių bet kokių skiepų atžvilgiu. Žinoma, tiek gydytojai, tiek medikamento gamintojai suvokia esamą riziką, kad skirtingi organizmai įvairiai reaguoja į vaisto daromą poveikį. Su visais šalutiniais efektais vartotojas yra supažindinamas informaciniame lapelyje ir laisvai gali konsultuotis su savo šeimos gydytoju. Tačiau, draugių internete nuomonė ir įsitikinimai kartais tiesiog patampa svaresniais argumentais nei specialistų patarimai.

Gegužės pradžioje Lietuvoje buvo užfiksuotas pirmas tymų atvejis šiais metais. Susirgo mažametis vaikas, kurio tėvai atsisakė prevencinių skiepų. Paprastai nuo tymų vaikai yra skiepijami du kartus gyvenime tam, kad įgautų imunitetą ligai. Nemalonumų būtų galima išvengti, jei tėvai su vaiku pasirodytų savo šeimos gydytojui, pasitartų ir padiskutuotų apie skiepų daromą naudą ar žalą. Plačiau apie šį įvykį galite pasiskaityti čia, stiprios valios žmonėms siūlau peržvelgti ir komentarų skiltį.

Ir tai tėra vienas pavyzdys iš tūkstančių, kuomet pokalbis, konsultacija ir pagalba akis į akį yra reikalingi tam, kad būtų išvengta skaudžių nelaimių. Internetas ir draugai ar bendraminčiai jame dažniausiai nėra specialistai, o pats internetas nėra patikimiausias žinių šaltinis, ypač kai kalbame apie savo ar šeimos narių sveikatą.

Advertisements

4 thoughts on “Internetas – ne gydytojas ir ne vaistas

  1. Aktuali problema.. Žurnalistai tokius straipsnius ir turėtų rašyt, o ne “kaip išgydyti tą ir tą”, “kaip nesusirgti tuo ir anuo”.. 🙂

  2. Šiandieniniais laikais taip jau susiklostė, kad visų problemų sprendimų pradedame ieškoti internete. Tačiau pamirštame, kad tai kartais gali būti ne pats patikimiausias informacijos šaltinis. Tikrai reikšminga, kad autorė palietė būtent sveikatos temą – tą sritį, su kuria geriau nejuokauti ir kuriai reikalinga profesionali priežiūra. Ligas diagnozuotis internete išties gali būti žalinga, juk galime remtis klaidinga informacija. Juk elektroninis viešasis turinys kuriamas visų, todėl neprofesionaliai. Taigi informacija nepatikima. Kitavertus, internete randame įvairiausių sveikatos patarimų ir tai didžiai teigiamas dalykas. Tikrai visa informacija internete negalime pasikliauti, tačiau turime išmokti ją atsirinkti.

  3. Zmogau – nepasitikek nieko ! Rink informaciaja is visur; interneto , mediku, ir t.t.. Kai, apie tai zinosi tiek, kad tau jau atsirastu nuojauta – tada jos ir paklausyk.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s