Šiaudiniai namai: kaip ekologija virsta inovacija

Nepaliaujamai didėjantis vartotojiškumas, aplinkos tarša, klimato kaita, nykstantis ryšys su žeme ir grūdu – vienus tai gąsdina, o kitus paskatina veikti bei kurti švarią, saugią ir gražią vietą gyventi – šiaudinius namus.

Šiaudinukų kilmėstraw-bale-home-5

Kodėl ir kaip – atsako Petras Devižis: „Žmogus kabo virš prarajos, prisirišęs plonu elektros perdavimo laidu prie senkančių energijos šaltinių. Pasaulis metodiškai užpilamas šiukšlėmis, atmosfera nuodijama degimo produktais, kurių niekada anksčiau nėra mačiusi ir todėl nemoka su jais tvarkytis, beatodairiškai kertami miškai, kartkartėmis užmarštin išeina ištisos gyvūnų arba augalų rūšys, vienos jūros senka, kitos, tikėtina, patvins ir užlies nemažą dalį sausumos. Kai prasideda tvanas, tenka gelbėtis. O skęstantysis ir šiaudo griebiasi. Būtent iš tokių šiaudų statau šiaudinius namus.“ (P.Devižis – architektas, šiaudinių namų statybos pradininkas Lietuvoje, šiaudinių namų statytojų asociacijos tarybos narys).

Šiaudas kaip namų statybos medžiaga pradėta naudoti dar XIX a. pabaigoje, kai naujakuriai, atvykę gyventi į Nebraskos valstiją, Šiaurės Amerikos žemyno stepių teritoriją, susidūrė su problema – medienos trūkumu, o kadangi gamtinės sąlygos auginti grūdinę kultūrą buvo palankios, pasirodė pirmieji presuotų šiaudų namai – ne tik gyvenamieji, bet ir bažnyčios, mokyklos. Laikmetis sutapo su naujųjų techninių galimybių paieškomis, tada tuo metu buvo išrastos pirmosios arklių traukiamos šiaudų presavimo mašinos,  taikoma bekarkasė statyba (save išlaikančios sienos technologija, pavadinta Nebraskos stiliumi). 1915 – 1930 m. JAV pastatyta apie 70, iš kurių iki dabar yra išlikę 13 puikios būklės namų.

Europoje, kaip ir JAV, tik XX a. pabaigoje statyba iš šiaudų atgijo, ir nuo 1990 metų prasidėjo praktiniai statybos iš šiaudų seminarai, ištyrinėtos fizinės šiaudinių namų savybės: degumo, atsparumo gniuždymui, vėjui, be šiluminių savybių rezultatai. Atsirado profesionalių statybininkų brigadų. Taip statyba iš presuotų šiaudų tapo visaverte šiuolaikine statybos technologija, kuri nuvilnijo per D. Britaniją, Prancūziją, Daniją, Norvegiją, Belgiją, Vokietiją, Austriją, kur natūrali medžiaga derinama su kitomis ekologiškomis medžiagomis (moliu, gruntu) bei saulės architektūros principais.

Lietuvoje pirmasis šiaudinis namas pasirodė 1996 m., kuomet Petras Devižis, nieko nežinodamas apie užsienio patirtį, ėmėsi eksperimentuoti su natūraliomis statybinėmis medžiagomis, ir taip Taraldžių kaime iškilo pirmasis jo statinys, kuris sukėlė didžiulę susidomėjimo bangą, po kurios, siekiant kuo didesnės idėjos plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo, susikūrė ir Šiaudinių namų asociacija.

Kodėl inovatyvu?straw-bale-home-New-Zealand

Šiaudinių pastatų sumanytojai, kūrėjai ir besiruošiantys ar juose gyvenantys išskiria tris pagrindines savybes, dėl ko šį statybos meną vadina inovatyviu: ekologiška (mažiau žalos padaroma aplinkai), ekonomiška (mažesni finansiniai ištekliai) ir estetika (kas natūralu, tas gražu).

Visų pirma, javas, kaip ir kiti augalai, naudoja saulės energiją ir grynina orą – sugeria anglies dvideginį ir išskiria deguonį. Nepaisant to, kad auginti „šiaudą“ yra ekologiška, šiaudų ryšuliams pagaminti energija taip pat yra eikvojama. Čia galime palyginti: 31MJ/m3 sunaudojama presuotiems šiaudams pagaminti, mineralinei vatai – 139 MJ/m3 ir betonui – 3180 MJ/m3.  Remiantis mokslinių tyrimų skaičiavimais teigiama, kad energijos kiekio, sunaudoto išskiriant CO2 statant šeimos pastatą, kai šiltinamoji medžaiga yra akmens vata, pakaktų pastatyti visą šiaudinį pastatą ir jį šildyti 10-15 sezonų. O ir atliekos po statybų yra biodegraduojačios, tada sutaupoma ne tik energija, bet ir mažiau teršiama aplinka.

Kiek kainuoja šiaudų namas, pasakyti sunku, nes tai priklauso nuo fantazijos, dydžio formos, įrangos, apdailos medžiagų bei panašių dalykų, sako statybininkai. Tačiau protingai apsvarstant ir investuojant ne tik metams, o ir ateičiai, sutaupyti galima. Neskaičiuojant statybų išlaidų, išleidžiamų pinigų suma sumažėja jau gyvenant tokiame name, kuomet kelis kartus mažiau tenka išleisti ir šildymui. Plačiau apie kainas ir išlaidas galite paskaityti http://www.ekodiena.lt/statyba-is-vietiniu-zaliavu-mada-utopija-ar-realybe/.

Kalbant apie estetiką, šiaudinukai gali tapti lakiausios fantazijos šedevru: derinant skirtingas medžiagas – molį, plytas, stiklą, medį, lankstant šiaudą, suteikiamos neribotos galimybės išspręsti dizaino bei architektūros sprendimus.

Ekologinė gyvenvietė – gyvenimo stiliusekogyv_21

Įkvėpti ne tik ekologiško gyvenimo būdo, kuomet siekiama sutaupyti energijos ir kitus išteklius, sumažinti taršą ir siekti kuo mažesnio neigiamo poveikio aplinkai, ekologiškų namų kūrėjai ir propaguotojai kuriasi į eko-bendruomenes. Tai ne asociacija ar organizacija, vienijanti tas pačias idėjas ir tikslus, o gyvenimo būdas, kuriuo  akcentuojamos žmogaus laisvės, kūrybiškumas, plėtojami menai, skatinamas asmenybės augimas, sąlygos išlikti individualiam ir kartu jaustis grupės nariu, bendravimas ir bendradarbiavimas. Europoje kuriasi ir vis labiau populiarėja eko kaimai.

Ekogyvenviečių sąrašą Lietuvoje galite rasti čia: http://ekogyvenvietes.lt/

Eko kaimai Europoje: http://www.ecovillagefindhorn.com/whatis/what.php, http://gen-europe.org/ecovillages/europe-map/index.htm

Remtasi: “Šiaudiniai namai“, Edita Milutienė, 2010

Reklama

Įrašo “Šiaudiniai namai: kaip ekologija virsta inovacija” komentarų: 1

  1. MANE TAI GASDINA, bet gyvenime yra esme ir detales. Si problema yra detale – pataikyti i esme yra sunku. Sekmes 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s