Trumpai apie atidėliojimą

Kiekvienas mūsų nors kartą gyvenime esame susidūrę su užduotimi, kurios visiškai neturime noro atlikti. Žinome, kad reikia, bet tai lyg ir nedaro jokios įtakos. Tokias užduotis esame linkę palikti paskutinei minutei ir galiausiai jas atlikti „kaip su vištos koja“.

wasting-time

 

Anksčiau tam galbūt reikėjo susirasti kažkokių kitų darbų. Pavyzdžiui, susitvarkyti kambarį, pavažinėti dviračiu, pavedžioti šunį ar nusimegzti šaliką. Tačiau šiais laikais, tereikia atsisėsti prie kompiuterio ir nutaisyti susikaupusią veido mimiką. Niekas nedrįs tavęs trikdyti jeigu atrodysi neįtikėtinai užsiėmęs. Būtent taip aš ir elgiausi pastarąsias dvi valandas iki kol suvokiau, kad dar kelios minutės atidėliojimo ir jau fiziškai nebespėsiu atlikti visų savo suplanuotų šiandienos darbų.

Tačiau, pakalbėkim apie tą laiko tarpą iki tol kol suvoki, kad reikia darbus dirbti. Visą tai laiką susiurbė kompiuteris, ir žinau, kad į tokią situaciją ne aš viena esu patekusi. Kuomet vietoje to, kad būtum produktyvus, dvidešimt kartų pasitikrini ką „Facebook‘e“ veikia tavo draugai, ką „Twitter‘yje“ skelbia tavo sekamos įžymybės. Tada per „Skype“ programėlę pasiskundi visiems kas tik netingi klausytis, koks tu užsiėmęs, kiek daug turi darbo

 ir kiek mažai laiko. Ir taip nepastebimai prarandi geras 3 valandas iš savo gyvenimo, kurių jau niekada nebeatgausi. Ir galiu beveik garantuoti, kad po kiek laiko gailėsies tokių sprendimų.

O  tavo laiko rijikas kompiuteris nesnaudžia. Net ir peržiūrėjus visus socialinius tinklus, jis vis dar pilnas pramogų kurios yra daug labiau viliojančios nei pareigos kurias turi atlikti. Gigabaitai nuotraukų į kurias nežiūrėjai nuo tada kai įsikėlei į kompiuterį, keletas kompiuterinių žaidimų, apie kurių egzistavimą buvai pamiršęs. Pirmieji rašymo bandymai, iš gėdos besislepiantys sunkiausiai prieinamuose segtuvuose. Staiga viskas, kas yra tavo kompiuteryje pasidaro taip įdomu, nauja ir nematyta, kad imi pamiršti, jog šis ritualas kartojasi kiekvieną kartą kai sąmoningai, arba ne, mėgini ko nors išvengti.

Taigi, kad jau atidėlioji ką nors svarbaus, geriau daryk tai vengdamas ir kompiuterio. Sugalvok, ko dar nesi patyręs ar išbandęs. Pasitrauk akimirkai nuo ekrano, atsiribok nuo „Facebook‘o“ draugų ir „Twitter‘io“ įžymybių. Išeik į lauką, susitik su draugais realybėje, išgerkit kavos puodelį, nueik pasivaikščiot į mišką ar parką. Nenori keistai atrodyt vaikštinėdamas parke ratais? Pasiskolink draugo šunį. Prasiblaškęs grįžk namo ir atsisėdęs prie kompiuterio pajusi, kad darbai daug lengviau dirbasi. Atsirado motyvacija: kuo greičiau tai užbaigsiu, tuo anksčiau galėsiu atsiduoti tam, kas mane teigiamai veikia ir ko aš nenoriu vengti visais įmanomais būdais.

Reklama

Įrašo “Trumpai apie atidėliojimą” komentarų: 1

  1. Katryna, ar straipsnio įžangoje kalbi apie save, atidėliojusią paskelbti straipsnį iki paskutinės akimirkos? 😀 Įdomu, ar egzistuoja bent vienas žmogus, gyvenantis taip, kaip siūlai straipsnio pabaigoje. Manau, kad kiekvienas galėtume pridėti ranką prie širdies ir prisipažinti esantys daugiau ar mažiau tinginiai. Nors… Pasiskolinti draugo šunį, kaip siūlei straipsnyje, aš mėgstu 🙂 gal tai pirmas žingsnis tobulėjimo link?!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s